Eksponentinis augimas 1
Dabar dažnai girdime koks ypatingas ir, pavyzdžiui, epidemijos atveju pavojingas yra eksponentinis augimas, kurį galime pastebėti ir kitais atvejais, pavyzdžiui, kaip plinta invaziniai augalai bei gyvūnai. Eksponentiškai augantis skaičius paauga vis didėjančiu priedu per kiekvieną vienodą laiko intervalą ar per kokio nors pasikartojančio veiksmo žingsnį, pavyzdžiui nuo tėvų iki vaikų kartos. Ypač įspūdingas pavyzdys yra atominis sprogimas, kur akimirksniu užauga skylančių atomų skaičius:
Sunkaus atomo branduolys (urano ar plutonio) pataikius į jį neutronui (paveiksliuke baltas rutuliukas) skyla į mažesnius kitų elementų branduolius, išsilaisvina iki 3 neutronų (neutroną gali išmesti ir naujas mažesnis branduolys) bei išsiskiria daug energijos. Jei tų sunkių branduolių ribotame tūryje yra tankiai ir daug, tai naujai atsiradę laisvi neutronai pataiko į tuos sunkius branduolius ir, toliau skylinėjant branduoliams, neutronų skaičius auga eksponentiškai, tai yra auga greitėjančiai.
Mažiau įspūdingas, bet naudingas yra šilumos išskyrimas atominių elektrinių reaktoriuose, kuriuose sprogimo bangos plitimas yra valdomas, pavyzdžiui, įvedant į reaktorių medžiagas, sugeriančias neutronus, ir tokiu būdu sumažinamas naujų neutronų skaičius. Čia iš karto ir paminėjome svarbiausias eksponentinio augimo realybėje savybes: vis greitėjantis kažkokių elementų kiekio augimas ir to augimo suvaldymas mažinant naujų elementų skaičių ar sunaikinant dalį tų elementų, jei tokia galimybė yra.