Klausimų formulavimo pobūdis gali turėti didžiulę įtaką tam, kaip auditorija į juos atsakys. Konkrečios formuluotės turi įtikinamą poveikį ir skatina respondentus atsakyti nuspėjamai. Pavyzdžiui, apklausoje, kurioje ieškoma mokesčių mokėtojų nuomonių, verta pažvelgti į du galimus klausimų variantus:
– Ar manote, kad jums reikia mokėti mokesčius, kad kitiems piliečiams nereikėtų dirbti?
– Ar manote, kad valdžia turėtų padėti tiems žmonėms, kurie neranda darbo?
Šie du klausimai greičiausiai sukels labai skirtingus atsakymus, net jei jie susiję su ta pačia vyriausybės pagalbos tema. Tai yra „įtakojančių klausimų“ pavyzdžiai.
Geriau klausimą formuluoti taip: „Ar remiate vyriausybės pagalbos programas nedarbui?“ arba (dar neutraliau) „Koks jūsų požiūris į pagalbą bedarbiui?“.
Pastarieji du klausimų pavyzdžiai pašalina bet kokias apklausos vykdytojo išvadas ar pasiūlymus, todėl jie yra nešališki.
Kitas nesąžiningas apklausos būdas yra užduoti klausimą, bet prieš jį pateikiant sąlyginį teiginį arba fakto konstatavimą. Toliau kalbant apie mūsų pavyzdį, tai atrodytų taip: „Ar jūs remiate vyriausybės pagalbos programas, atsižvelgiant į didėjančias viduriniosios klasės išlaidas?“
Gerosios praktikos taisyklė – visada vertinti apklausą kritiškai ir pabandyti peržiūrėti ir įvertinti klausimus, kurie pateikti respondentams. Jie suteikia puikią įžvalgą, dažnai daugiau nei atsakymai.
